- rauslioti
- rauslióti, -iója, -iójo NdŽ, ráuslioti, -ioja, -iojo 1. žr. rausioti: Ráuslioti pelenų ugnį, žemę Šts. Per daug jau nekantraudamas, [arklys] ima rauslioti smiltį I.Simon. Smiltyse… rauslioti pradėjęs, iškėlė… vieną aukso stukelį LC1886,17. Anskis, pirma rausliojęs tik koja po žemes, dabar jau ir ranka pradeda dirbinėti figūras I.Simon. | prk.: Norėdamas bajoru vadinties, turėjo, pilį palikęs, ant žemės krumšlelio grįžti ir tenai pats žemę rauslioti (dirbti žemės ūkio darbus) S.Dauk. 2. refl. kapstytis: Kelios vištos rausliojasi malkinėj I.Simon. | prk.: O tu, paikas būreli, ráusliokis po žemes Prk. 3. tr. krapštinėti: Akis ráuslio[ja], kasinė[ja], atsibudęs po pakaičio Šts. 4. tr. NdŽ šlavinėti, stumdyti (sniegą ar kt.): Laukuose sniego buvo daug, tik mieste jis greit dingo ir atodrėkio vaikomas, ir kiemsargių šluotų rausliojamas I.Simon. \ rauslioti; aprauslioti; išrauslioti; nurauslioti
Dictionary of the Lithuanian Language.